Šviesolaidinės jungties apibrėžimas
Šviesolaidinė jungtis, taip pat žinoma kaip šviesolaidinė jungtis, yra įrenginys, suteikiantis nuimamą ryšį tarp dviejų optinių skaidulų. Jis tiksliai sulygiuoja du galinius optinių skaidulų paviršius, maksimaliai padidindamas šviesos energijos sujungimą iš perduodančio pluošto su priimančiuoju pluoštu, tuo pačiu sumažindamas jungties poveikį optinio ryšio sistemai. Skaidulinės optikos jungties, kaip svarbiausio optinio ryšio sistemų komponento, veikimas tiesiogiai veikia visos sistemos patikimumą ir perdavimo efektyvumą.
Šviesolaidinio ryšio veikimo principas
Šviesolaidinės jungties veikimo principas grindžiamas visiško vidinio šviesos atspindžio principu. Dėl tiksliai suprojektuotų antgalių ir mechaninių konstrukcijų dviejų optinių skaidulų galai yra tiksliai sulygiuoti, o tai leidžia efektyviai perduoti optinius signalus tarp dviejų skaidulų. Kai optinis signalas praeina per kontaktinį paviršių arba oro tarpą, atsiranda atspindys ir lūžis, dėl kurių atsiranda optinių nuostolių. Todėl šviesolaidinės jungties konstrukcija turi užtikrinti aukštą-tikslų poliravimą ir tikslų antgalio galų paviršių išlygiavimą, kad būtų sumažintas įterpimo ir grąžinimo praradimas bei pagerinta signalo perdavimo kokybė.
